Š. m. kovo 29 d. Vilniaus rotušėje įvyko Lietuvos nacionalinio kultūros centro renginys „Tapatybės kodas“, skirtas Lietuvos nematerialaus kultūros paveldo vertybių puoselėtojų pagerbimui. Svarbi ir reikšminga žinia – Lietuvos heraldikos tradicija, įskaitant Lietuvos bajorų karališkosios sąjungos giminių herbus, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikų simboliką, naudotą ir tebenaudojamą vėliavose, buityje ir architektūroje, buvo pripažinta ir 2023 m. įrašyta į Lietuvos nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą.
Nuotraukose:
1 – iš kairės: LBKS vyr. vėliavininkas Rimantas Stukas, Lietuvos Respublikos Prezidentūros Heraldikos komisijos pirmininkė dr. Agnė Railaitė-Bardė, LBKS Senato maršalka Stasys Knystautas, LBKS vadas Perlis Vaisieta
2 – Sertifikatas Nr. NKPVS-58, liudijantis de jure, kad Lietuvos heraldikos tradicija yra Lietuvos nematerialaus kultūros paveldo vertybė
Nuotr. iš Perlio Vaisietos asmeninio archyvo
Nacionalinį sąvadą nuo 2017 m. kuria ir plėtoja Lietuvos Respublikos kultūros ministerija (jo valdytoja), Lietuvos nacionalinis kultūros centras (jo tvarkytojas), šalies kultūros, mokslo įstaigos, savivaldybės, nevyriausybinės organizacijos, bendruomenės. Iš viso jame įrašytos šešiasdešimt šešios vertybės.
Šiemet Sąvadą papildė vienuolika naujų kultūros tapatybę atspindinčių reiškinių, jų saugotojams įteikti sertifikatai. Iškilminga ceremonija prasidėjo Lietuvos heraldikos tradicijos pristatymu, buvo įneštos herbinės vėliavos, pasisakė tradicijos tęsėjai ir puoselėtojai. Pagrindinė paraiškos bylos rengėja Heraldikos komisijos pirmininkė dr. Agnė Railaitė-Bardė pažymėjo, kad „Heraldika, gyvavusi daugiau nei šešis šimtus metų ir per okupacinius laikotarpius patyrusi sunkius išmėginimus, šiandien kaip niekad gyva.“
Lietuvos heraldikos tradicija mena viduramžius, kai atsirado herbiniai Lietuvos valdovų, kunigaikščių ir kilmingųjų antspaudai, specifiniai lietuvių linijiniai herbiniai ženklai, formavosi valstybinė, žemių heraldika. Vėliau ši socialinės komunikacijos požiūriu svarbi tradicija išplito Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės visuomenėje, apimdama viešas ir privačias gyvenimo sritis.
Pasak LR Prezidento patarėjos, dr. Jolantos Karpavičienės, „Lietuvos Respublikos Prezidentas vykdo heraldikos funkciją per Lietuvos heraldikos komisiją, kuri užtikrina heraldikos sistemos tolydumą mūsų šalyje. Iš tiesų, simboliška ir prasminga, kad heraldikos tradicija šiandien tampa pripažinta integralia Lietuvos nematerialaus kultūros paveldo vertybių dalimi. Ji apjungia šimtametes Europos tradicijas, jų lietuvišką savitumą ir dabarties pilietinius, socialinius, kultūrinius reiškinius.
Ši tradicija – Lietuvos priklausymo Europos civilizacijai žymuo, o europinės tapatybės pamatinės vertybės yra laisvė ir laisvų žmonių valia burtis į pilietinę bendriją ir pilietiškas bendruomenes. Šioje santalkoje slypi Lietuvos galia, kurią įprasmina taip pat ir heraldikos tradicija, jos istorinis tvarumas, jos aktualumas dabartyje ir tęstinumas į ateitį.“
Šiuo metu heraldinė praktika patiria renesansą. Lietuvos heraldikos tradiciją plėtoja mokslininkai, heraldikos tyrėjai, asmenine heraldika besirūpinančios asociacijos, aktyviai bendradarbiaujama su tarptautinėmis organizacijomis. Lietuvos heraldikos tradicijos teikėjai ir saugotojai yra Lietuvos heraldikos komisija, Lietuvos bajorų karališkoji sąjunga, Lietuvos genealogijos ir heraldikos draugija, Lietuvos savivaldybių asociacija, Lietuvos bajorų kraštų susivienijimas.
Šventinėje ceremonijoje kultūros paveldo puoselėtojus sveikino kultūros viceministras Albinas Vilčinskas, Lietuvos nacionalinio kultūros centro direktorius Saulius Liausa, Vilniaus universiteto profesoriai – istorikas Rimvydas Laužikas, literatūrologai Mindaugas Kvietkauskas, Viktorija Daujotytė ir kiti žymūs visuomenės bei kultūros veikėjai.
Pastaraisiais dešimtmečiais dėmesys nematerialiam kultūros paveldui, jo svarbos suvokimo didinimui, ypač jaunesniosioms kartoms, išaugo tarptautiniu mastu. Visuotinai pripažįstama, kad dalis nematerialaus kultūros paveldo formų yra nykstančios ir būtina užtikrinti jų gyvybingumą bei tęstinumą. To siekdama, 2003 m. spalį UNESCO priėmė Nematerialaus kultūros paveldo apsaugos konvenciją, kuri įsigaliojo 2006 m. balandžio 20 dieną. Lietuva šią konvenciją ratifikavo 2004 m. gruodžio 8 d.
Pagal lnkc.lt, lrt.lt informaciją parengė LBKS vado pavaduotoja Nijolė Jačėnienė, h. Raktas
Įvykusio renginio tiesioginės transliacijos įrašas LRT mediatekoje, nuoroda: