1928 m. buvo pasirinkta ypatinga Lietuvai diena – vasario 16-oji: „Bajoriškos kilmės Lietuvos valdininkai, susirinkę į valstybės nepriklausomybės paskelbimo 10-ųjų metinių minėjimą, įkūrė Lietuvių bajorų draugiją. 1930 m. ji tapo svarbaus kultūrinio sąjūdžio – Vytauto Didžiojo 500-ųjų mirties metinių minėjimo iniciatore ir organizatore. Stengdamasi griauti dešimtmečiais ugdytą neigiamą visuomenės požiūrį į Lietuvos bajoriją, draugija patriotiniais pareiškimais reaguodavo į svarbiausias valstybės politines problemas, akcentuodama gilią tėvynės meilę, neigiamą požiūrį į Lenkijos politiką Lietuvos atžvilgiu.“
Tai buvo sunkus uždavinys, nes bajorija buvo praradusi savo gerą vardą ir autoritetą. Įkurtoji draugija per savo gyvavimo laikotarpį turėjo 61 įregistruotą ir legitimuotą narį. Draugijos įkūrėju tapo spalvinga asmenybė, Šviesiausias Kunigaikštis Jonas Gediminas Beržanskis-Klausutis (g. 1862 m. rugpjūčio 25 d. Žemaitijoje, mirė 1936 m. liepos 12 d. Kaune).
1883 m. baigė Šiaulių gimnaziją, 1888 m. Petrapilio universiteto matematikos fakultetą. Nuo 1918 m. dirbo Lietuvos finansų ministerijoje. Buvo vienas iš „Varpo“ kūrėjų. Gana greitai beveik visai pasitraukė iš lietuvių visuomeninio darbo, savo energiją ir lėšas skyrė archyvinių įrodymų ieškoti Beržanskių šeimos tariamąją kunigaikštinę kilmę, vėliau net pradėjo vadintis šviesiuoju kunigaikščiu Gediminu Beržanskiu-Klausučiu[1]. Dokumentais tai įrodęs, susigražino savo giminei kunigaikščio titulą Rusų valdymo laikais[2]. 1905 m. dalyvavo Didžiajame seime Vilniuje. Nepriklausomoje Lietuvoje organizavo bajorų draugiją. 1930 m. besiartinant Vytauto Didžiojo jubiliejui, pirmas iškėlė mintį, kad reikia organizuoti jubiliejinį komitetą. Vėliau mėgino propaguoti ir senovės lietuvių tikybą, save laikydamas tos tikybos atstovu. Išleido genealoginę studiją „Lietuvių heraldika“ 1930 m.[3]. Prisidėjo steigiant Vytauto Didžiojo ir Alberto Vijūko-Kojelavičiaus komitetus, statant Vytauto Didžiojo muziejų. Draugijai vadovavo nuo 1928 m. iki 1936 m.[4]
Kiti draugijos įkūrėjai:
- Kunigaikštis Konstantinas Radzivillas – (g.1873 m. Taujėnuose), Rygoje baigė Realinę mokyklą ir Politechnikos institutą. Vokietijoje studijavo miškininkystę, po studijų grįžo į Taujėnus. 1912 m. vedė Janiną Chovinskaitę. Turėjo sūnų Konstantiną, dukras Sofija ir Mariją. 1941 m. Konstantinas Radvila buvo ištremtas į Sibirą[5]. Pasirašydamas legitimacijos aktą, pasirašė sulenkintą pavardės variantą. Tikroji pavardė Radvila,
- Kunigaikštienė Sophija Klementina Oginskaitė-Jesaitienė,
- Vytautas Ignas Goštautas,
- Donatas Malinauskas – buvo 1918 02 16 Lietuvos Nepriklausomybės akto signataras[6],
- pris. adv. Stanislovas Bitautas,
- Jonas Mindaugas Masalskis (g.1880 m.), žmona Nina Masalskienė, vaikai Vytautas, Eugenijus, Lidija, Birutė, Algirdas[7],
- Mikalojus Šlepavičius,
- Mikalojus Algirdas Šlepavičius,
- Vincas Gedvila.
Lietuvos Bajorų draugija turėjo įstatus, kurie 1928 m. balandžio 26 d. įregistruoti Kauno miesto apskrities V įstaigoje, rejestre Nr. 1066. Lietuvos bajorų draugijos įstatai buvo pertvarkyti pagal draugijos įstatymo (Valstybės žinios Nr. 522) reikalavimus. Vidaus reikalų ministras leido šiai draugijai veikti, draugija 1937 m. liepos 28 d. įrašyta Valstybės reikalų ministerijos draugijų registre, registro Nr. 5181. Pasirašė J. Kompaitis 1937 m. liepos 29 d. Šie draugijos įstatai yra Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Rankraščių skyriuje, Tado Balandos fonde.
Pagal Istorijos spec. III k., 2 gr. studentės Giedrės Stirkaitės kursinį darbą, 2004 m.
Šaltiniai:
[1] Legitimacija // Lietuvių enciklopedija, Torontas, 1958 m., t. 14, p. 341
[2] Lietuvos albumas, Kunigaikštis Jonas Gediminas Beržanskis-Klausutis, V., 1990 m., p. 316
[3] Jonas Beržanskis // Lietuvių enciklopedija, Torontas, 1954 m., t. 2, p. 442
[4] J. Stankus, Paveldėtojų dėkingumas // Lietuvos bajoras, 1998 m., Nr. 3, p. 35
[5] V. Vyčas, Taujėnai, dvaras ir jo kunigaikštis Konstantinas Radvila // Lietuvos bajoras, 1998 m., Nr. 3, p. 16–17
[6] Lietuvos bajorų palikuoniai, V., 2000 m., p. 217
[7] Lietuvos bajoras, 1995 m., Nr. 1, p. 32