Varšuvoje pagerbtas paskutinio Abiejų Tautų Respublikos mūšio aukų atminimas
2021 m. spalio 16 d. Varšuvoje, dalyvaujant Lietuvos ir Lenkijos valstybinių institucijų ir bajorijos atstovams, buvo iškilmingai atidengta paminklinė lenta, skirta Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) kariams, 1794 m. lapkričio 4 d. žuvusiems ginant Varšuvą nuo carinės Rusijos armijos.
Lenkijoje ir Lietuvoje prasidėjęs generolo Tado Kosciuškos vadovaujamas sukilimas, turėjęs apginti Gegužės 3-iosios Konstituciją ir pasipriešinti II-ąjam Abiejų Tautų Respublikos (toliau – ATR) padalijimui, deja, buvo Rusijos kariuomenės nuožmiai numalšintas.
Pats tragiškiausias šio sukilimo epizodas - vadinamosios Pragos kautynės, lenkų istoriografijoje dar žinomos kaip Pragos skerdynės. Rusijos generalisimo Aleksandro Suvorovo vadovaujamos daugiau kaip 20 tūkst. Rusijos karių pajėgos per įnirtingas kovas užėmė kairiajame Vyslos krante esantį Varšuvos priemiestį - Pragą, kurį gynė apie 8 tūkst. LDK karių ir 3 tūkst. Lenkijos kariuomenės karių bei apie 5 tūkst. Varšuvos miestiečių. Tikslūs skaičiai nėra žinomi, bet anot istorikų, per šias kautynes ypač žiauriai buvo išžudyta dauguma Varšuvą gynusių LDK karių, taip pat ir jiems vadovavęs generolas Jokūbas Jasinskis bei apie 20 tūkst. civilių miesto gyventojų. Bendra Varšuvos gynyba buvo vienas iškiliausių ir dramatiškiausių bendros lietuvių ir lenkų kovos už abiejų tautų laisvę epizodų.
Pragos kautynės buvo paskutinis 1794 m. LDK kariuomenės mūšis, nes po kelių savaičių Rusija galutinai numalšino sukilimą, o po 1795 m. įvykusio III-ojo ATR padalijimo, neliko nei LDK, nei jos kariuomenės.
Lietuvos Respublikos ambasada Lenkijoje, siekdama įamžinti LDK karių, 1794 m. didvyriškoje kovoje žuvusių ginant Varšuvą nuo Rusijos okupacinės kariuomenės, inicijavo atminimo lentos sukūrimą Varšuvos Pragos rajone. Iniciatyvą palaikė Lenkijos Respublikos Seimo, Katalikų Bažnyčios ir Liublino unijos signatarų palikuonių asociacijos atstovai. Buvo nuspręsta, kad tokia atminimo lenta galėtų būti pritvirtinta ant Varšuvos Pragos rajone esančios Loretto Dievo Motinos bažnyčios (Ratuszowa 5A g.) sienos. Beje, bažnyčia yra visiškai šalia tos vietos, kur buvo LDK kariuomenės redutai mūšio metu. Lentą vyskupijos lėšomis pagamino Varšuvos Pragos vyskupas J.E. Romualdas Kamińskis.
Iškilmėse Lietuvos Respublikos ambasados Lenkijos Respublikoje kvietimu dalyvavo Lietuvos bajorų karališkos sąjungos (LBKS) oficiali delegacija, kurią sudarė: LBKS vadas Perlis Vaisieta, LBKS maršalka Stasys Knystautas, LBKS vado pavaduotoja Europai Dalia Martusevičiūtė, LBKS kancleris Sigitas Dobilinskas.
Po Šv. Mišių Loretos Švenčiausios Mergelės Marijos bažnyčioje LBKS vadas Perlis Vaisieta padovanojo ypatingą dovaną nuo Lietuvos bajorų, kurią oficialiai įteikė J.E. vyskupui Romuald Kamiński, - tai XVI a. atkurto istorinio koklio su ATR herbu kopija, LBKS lėšomis atkurta pagal surastą originalą LDK Valdovų rūmų Žemutinėje pilyje Vilniuje.
Iškilmėse, kuriose vyskupas R. Kamiński pašventino atminimo lentą, dalyvavo J.E. Lietuvos Respublikos ambasadorius Lenkijos Respublikoje Eduardas Borisovas, Lietuvos Respublikos Seimo nariai – prof. Valdas Rakutis ir Rita Tamašunienė, Lenkijos Respublikos Seimo delegacija, Lietuvos Krašto apsaugos ministerijos, Lenkijos Nacionalinės gynybos ministerijos, Lenkijos Užsienio reikalų ministerijos, Liublino Unijos signatarų palikuonių draugijos, kitų valdžios ir visuomeninių organizacijų atstovai.