Š. m. kovo 15 d., penktadienį, 18.00 val. Vilniaus rotušėje vyks parodos „PASAULIO TAUTŲ TEISUOLIAI. Nebijoję mirti, tapo nemirtingais“ atidarymas. Tai yra antroji parodos „Pasaulio tautų teisuoliai. Nebijoję mirti, tapo nemirtingais“ dalis. Paroda veiks iki balandžio 5 d.
2018 m. architektas, LBKS senatorius, VKBS tarybos narys, herbo „Raktas“ bajoras Tauras Budzys savo iniciatyva pradėjo projektą, skirtą įamžinti Pasaulio tautų teisuolių atminimą, – vienodu atminimo ženklu žymi teisuolių kapavietes, kenotafus ir atminimo įamžinimo vietas. Nuo 2022 m. projektą iš dalies finansuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras. Šioje parodoje pristatomi teisuoliai yra parinkti iš tų beveik 400, kurių kapavietes Taurui jau pavyko surasti ir paženklinti.
Iš mūsų istorijos į mus žvelgia žmonės, kurie darė neįtikėtinos drąsos ir meilę artimui liudijančius žygdarbius, tačiau buvo priversti juos daryti tyliai, nes rizikavo ne tik savo, bet ir savo šeimos gyvybėmis. Tai Lietuvos Pasaulio tautų teisuoliai. Savo elgesiu Teisuoliai įrodė, kad svarbiausia yra moralė, ir moralė turi būti stipresnė už baimę.
Pasak parodos autorių Tauro Budzio ir jo dukros Barboros Karnienės, „Šios parodos idėja kilo iš noro padėkoti žmonėms, kurie Lietuvoje gelbėjo žmogiškumą. Šia paroda mes dėkojame visiems, kurie yra padėję kitiems. Pasiklausę giminių pasakojimų, išgirsime istorijų, kaip kažkieno senelis prekes į getą veždavo su dvigubo dugno vežimu, o močiutė anūkei įduodavo duonos kepalą, kurį mažoji turėdavo sutartoje vietoje permesti per tvorą. Dėkojame tiems, kurie jautė pareigą ir turėjo pakankamai ryžto padėti kitiems žmonėms, kai to reikėjo. Taip jie gelbėjo Lietuvą. Tai buvo tylus, bet labai prasmingas pasipriešinimas blogiui.“
Pasaulio tautų teisuoliai – žmonės, kurie Holokausto metu, nebūdami žydai ir nesiekdami pelno, padėjo ir gelbėjo žydus. Šį statusą žmogui skiria „Yad Vashem“ – pasaulinis Holokausto atminimo centras Izraelyje. Kriterijai, kuriuos turi atitikti teisuoliai, yra itin griežti. Lietuvoje Holokausto metu buvo nužudyta didžioji dalis čia gyvenusių žydų. Gaila ir gėda, kad buvo žmonių, kurie prisidėjo prie žydų žudynių. Vieni aiškino, negalintys rinktis, turintys vykdyti valdžios nurodymus, kiti ieškojo būdų, kaip prisigrobti svetimo turto. Teisuoliai rado stiprybės atsispirti aplinkos ir valdžios spaudimui. Jie matė galimybę pasirinkti. Teisuolių kontekste nebuvo svarbi lytis, amžius, socialinis statusas ar profesija.
Pagalba žydams vokiečių okupacijos metais buvo vienas iš rizikingiausių įmanomų poelgių. Bausmės už pagalbą okupuotose šalyse buvo skirtingos. Lietuvoje bausmė buvo pati griežčiausia – grėsė mirtis ne tik gelbėtojui, bet ir jo šeimai. Nepaisant grėsmių, teisuolių moralė buvo stipresnė už baimę. Skaičiuojant procentais Lietuvos teisuoliai pagal skaičių pasaulyje yra antroje vietoje. Lietuvoje, pasak oficialių 2023 metų „Yad Vashem“ duomenų, buvo 924 teisuoliai. Šis skaičius kasmet auga dėl naujai atsirandančių parodymų.
Renginio partneris – Vilniaus rotušė
Pagal vilniausrotušė.lt
LBKS, VKBS informacija, parengė Nijolė Jačėnienė, h. Raktas