Už tarybos duomenų tvarkymą atsakingas Panevėžio krašto administratorius Egidijus Matulevičius

 

 Po pasaulį ieškantys garbingos, įtakingos ir turtingos dinastijos pėdsakų didikų Komarų palikuonys praėjusį sekmadienį buvo mūsų krašto svečiai. „Onuškyje atradome tikrą Lietuvos akropolį. Būta ypač gražaus dvaro, o dabar – ypač romantiški jo griuvėsiai. Kas žino, kiek dar jie stovės“, – neslėpė užplūdusių emocijų Onuškio dvarą valdžiusių Komarų palikuonis, Lenkijoje gyvenantis Piotras Dzvonkovskis. Jo brolis Janas ir sūnėnas Duninas prisipažino nenumanę, ką ras protėvių žemėje, o tai, ką pamatė, užėmė kvapą.

   Kodėl svarbu?
   Komarų dinastijos palikuonių kelionė į protėvių kraštą prasidėjo Kupiškio rajone esančiame Palėvenės dvare, kurį kadaise valdė šios garsios giminės atstovai. O ir dabar šiame sunykti nepaliktame dvare šeimininkauja Bogdano Komaro anūkė Nijolė Marija Milaknienė.

Birželio 21 d.  Panevėžio Kraštotyros muziejaus Moigių parodų salėje (Vasario 16-osios g. 25) įvyko parodos „Dvaro vartus atvėrus“ atidarymas. Parodoje supažindinama su Panevėžio krašto dvarų istorija, jų dvasią pajusti padeda interjerų fragmentai, dvarininkų naudoti ir jų kasdienybę puošę daiktai, fotografijos, knygos, dokumentai iš Panevėžio kraštotyros muziejaus rinkinių bei privačių kolekcijų.

Skaityti plačiau

Kaip ir buvo žadėta, liepos 5-osios pavakare Kupiškio rajono Stirniškių kaimo Komarų – dar vadinamo Palėvenės – dvare Baltijos kamerinis operos teatras atliko Piotro Čaikovskio operą „Eugenijus Oneginas“. Pastatymo režisierės ir choreografės Rūtos Butkus sumanymu, veiksmas vyksta natūralioje aplinkoje, o šiuo atveju – Nijolės-Marijos Milaknienės ir jos šeimos susigrąžintame Komarų giminės dvare.

Sovietų laikų sugriautas senosios Komarų giminės dvaras, dabar išpuoselėtas iki neįtikėtinai patrauklaus jaukumo, atgaivinęs savo istorines ir estetines vertybes. Kupiškio etnografijos muziejus ir rajono Savivaldybė nusprendė: būtent čia, garsių kupiškėnų Komarų aplinkoje žiūrovai turi pajausti 1833 m. rusų poeto Aleksandro Puškino sukurtą „Eugenijų Oneginą“. Tuomet, beveik prieš 200 metų, Palėvenės dvarą, ko gero, valdė Ukmergės pavieto ribų teismo teisėjas Jurgis Komaras.

Kaip kupiškėnai įvertino operą „Eugenijus Oneginas“?

Bir­že­lio 29-osios, tre­čia­die­nio va­ka­ro, afi­šos bir­žie­čius kvie­tė į il­ga­me­tės Lie­tu­vos ra­di­jo dik­to­rės, ak­to­rės Un­di­nės Nas­vy­ty­tės kny­gų pri­sta­ty­mą. Bu­vo pla­nuo­ta, jog pa­ti Un­di­nė Nas­vy­ty­tė su bir­žie­čiais bend­raus nuo­to­li­niu bū­du. Bir­že­lio 27 die­ną su­ži­no­jo­me, jog Un­di­nės Nas­vy­ty­tės ne­bė­ra. Su­si­rin­kę bir­žie­čiai pa­ger­bė jos at­mi­ni­mą.

Kū­ry­bi­niuo­se va­ka­ruo­se Un­di­nę Nas­vy­ty­tę ly­dė­ju­si ak­to­rė Ri­ta Juo­de­lie­nė sa­kė, jog įžy­mio­ji ra­di­jo dik­to­rė su­si­ti­ki­mui su bir­žie­čiais ruo­šė­si iš anks­to ir la­bai kruopš­čiai. Pa­ti į Bir­žus vyk­ti ne­pla­na­vo, ta­čiau bend­rau­ti nuo­to­li­niu bū­du, per „skai­pą“ – ruo­šė­si. Ar­tė­jant su­si­ti­ki­mo die­nai, su­šlu­ba­vo Un­di­nės Nas­vy­ty­tės svei­ka­ta ir ji at­si­dū­rė li­go­ni­nė­je. Ta­čiau ti­kė­jo­si iš jos grei­tai iš­trūk­ti ir bir­že­lio 30 die­ną, po su­si­ti­ki­mo su bir­žie­čiais, va­žiuo­ti į Ni­dą.

Šeš­ta­die­nį Ri­ta Juo­de­lie­nė Un­di­nę Nas­vy­ty­tę ap­lan­kė li­go­ni­nė­je ir ap­ta­rė su­si­ti­ki­mo sce­na­ri­jų. U. Nas­vy­ty­tė pra­šė sce­na­ri­jų su­pin­ti taip, kad ir „aš, ir Ar­vy­dė­lis su­skam­bė­tų“. Ar­vy­dė­lis – tai vos 23-ejų su­lau­kęs ir dėl li­gos anks­ti mi­ręs Un­di­nės Nas­vy­ty­tės pir­ma­gi­mis, poe­tas Ar­vy­das Amb­ra­sas.

Pra­šė Un­di­nė Nas­vy­ty­tė už­suk­ti ją ap­lan­ky­ti ir sek­ma­die­nį. Vos pra­vė­ru­siai pa­la­tos du­ris Ri­tai Juo­de­lie­nei Un­di­nė Nas­vy­ty­tė pa­si­džiau­gė: „Ryt ma­ne pa­lei­džia na­mo, grįž­tu į lais­vę“. Su­ta­rė, jog su­dė­lio­ju­si ga­lu­ti­nius su­si­ti­ki­mo sce­na­ri­jaus taš­kus, Ri­ta Juo­de­lie­nė pa­skam­bins. Bir­že­lio 27 die­ną te­le­fo­nu at­si­lie­pė Un­di­nės Nas­vy­ty­tės vy­ras Jo­nas Ma­ša­naus­kas ir pa­sa­kė, kad Un­di­nė ką tik išė­jo...

– Per­duo­du jos mei­lę, jos bū­vį šį va­ka­rą, – bir­žie­čiams kal­bė­jo ak­to­rė Ri­ta Juo­de­lie­nė.

Pa­gerb­ti ak­to­rės, ra­di­jo dik­to­rės Un­di­nės Nas­vy­ty­tės at­mi­ni­mą su­si­rin­ko bir­žie­čiai, at­vy­ko Lie­tu­vos ba­jo­rų ka­ra­liš­ko­sios są­jun­gos na­riai iš Pa­ne­vė­žio. Un­di­nė Nas­vy­ty­tė 2000–2008 me­tais bu­vo šios są­jun­gos va­dė. Be­je, šis Un­di­nės Nas­vy­ty­tės kū­ry­bos va­ka­ras ir tu­rė­jo bū­ti Lie­tu­vos ba­jo­rų ka­ra­liš­ko­sios są­jun­gos do­va­na bir­žie­čiams.

Ak­to­rė Ri­ta Juo­de­lie­nė pa­pa­sa­ko­jo, jog prieš tre­jus me­tus ji kar­tu su Un­di­ne Nas­vy­ty­te vy­ko į su­si­ti­ki­mą Uk­mer­gė­je. Grįž­tant na­mo, Un­di­nė Nas­vy­ty­tė pa­sa­ko­jo ga­ly­bę is­to­ri­jų iš sa­vo gy­ve­ni­mo. Tuo­met Ri­ta Juo­de­lie­nė pa­siū­lė pri­si­mi­ni­mus su­dė­ti į kny­gą. Jau ki­tą ry­tą pa­skam­bi­nu­si U. Nas­vy­ty­tei pa­si­tei­ra­vo: „Ar pra­dė­jot ra­šy­ti?“

Taip gi­mė dvi pri­si­mi­ni­mų kny­gos: „Apie pul­ką ir mer­ge­lę“ bei „Apie sce­ną, ra­di­ją ir mei­lę“. Un­di­nė Nas­vy­ty­tė ruo­šė­si pa­ra­šy­ti ir tre­čią kny­gą, skir­tą sū­nui Ar­vy­dui Amb­ra­sui at­min­ti, bei jo ir Vi­tos Svi­lai­tės be­ga­li­nę mei­lę – kaip mei­lė ga­li nu­ga­lė­ti mir­tį. De­ja...

At­mi­ni­mo va­ka­rą ak­to­rė Ri­ta Juo­de­lie­nė įvyk­dė Un­di­nės Nas­vy­ty­tės prie­sa­ką: pui­kiai su­py­nė Ar­vy­do Amb­ra­so ly­ri­nes ei­les iš kny­gos „Že­me, ne­pa­lik mū­sų“ su iš­trau­ko­mis iš Un­di­nės Nas­vy­ty­tės pri­si­mi­ni­mų kny­gų. Ar­vy­do Amb­ra­so ei­lė­mis „Že­me, ne­pa­lik mū­sų“ dai­ną su­kū­rė le­gen­di­nė „Hi­per­bo­lė“.

Ri­tos Juo­de­lie­nės skai­to­mo­se iš­trau­ko­se iš pri­si­mi­ni­mų kny­gų ver­tė­si Un­di­nės Nas­vy­ty­tės gy­ve­ni­mo pus­la­piai iš vai­kys­tės, ru­sų oku­pa­ci­jos lai­kų, gy­ve­ni­mo šei­mo­je, pa­žin­čių su įžy­miais Lie­tu­vos kul­tū­ros žmo­nė­mis, to­kiais kaip dai­ni­nin­kė Beat­ri­čė Grin­ce­vi­čiū­tė...

Iš jos gy­ve­ni­mo de­ta­lių su­si­dė­lio­jo Un­di­nės Nas­vy­ty­tės po­rtre­tas. Pa­vyz­džiui, kaip bad­me­čiu, ne­tu­rė­da­ma net duo­nos rie­kės, lau­kė iš teat­ro pa­rei­nan­čio vy­ro. Ant sta­lo ji tuo­met iš­dė­lio­jo gra­žias lėkš­tes, iš žur­na­lo iš­kir­po pa­veiks­lė­lį su gar­džiu pa­tie­ka­lu. Iš šio epi­zo­do ga­li­ma su­pras­ti, ko­kio op­ti­miz­mo ir ko­kios aukš­tos kul­tū­ros bu­vo Un­di­nė Nas­vy­ty­tė. Be­je, daug kur sa­ve va­di­nu­si pa­siu­tu­sia.

Un­di­nės Nas­vy­ty­tės gy­ve­ni­mo py­nę pri­si­mi­ni­mų va­ka­re ly­dė­jo mu­zi­ka. Ji bu­vo įvai­ri: ir liūd­na, ir links­ma, kaip ir pa­ti Un­di­nė Nas­vy­ty­tė. Kon­cer­ta­vo pia­nis­tė Vir­gi­ni­ja Dau­gir­die­nė (Bal­čiaus­kai­tė) ir smui­ki­nin­kė Mil­da Če­pins­kie­nė.

Edi­ta MI­KE­LIO­NIE­NĖ

http://birzietis.lt/?data=2016-07-01&rub=1364476890&id=1467294372

 

„VERDENĖS“ PAGRINDINĖS MOKYKLOS MOKINIAI DVARŲ IŠSAUGOJIMO AKCIJOJE

 

Aplinkos tvarkymo akcija „Darom“ išjudino kiekvieną Lietuvos apskrities, miesto, daugiabučio ar individualaus namo jauną ir seną gyventoją. Miesto švietimo įstaigose – darželiuose ir mokyklose jau seniai vyksta aplinkos tvarkymo darbai. Mokyklų tvarkymo darbai išsiplėtė už savųjų teritorijų ribų.

Panevėžio krašte šimtas bajorų, 2004.05.25 - iš laikraščio "Panevėžio balsas" - atsidarys senajame portale

Daugelis bajorų ekskursijos metu jautė nostalgiją, nes po ilgų gyvenimo negandų savo protėvių dvaruose randa tik griuvėsius. O šis Burbiškio dvaras kaip tik yra tas, kurio direktoriui gerbiamam Egidijui Prascevičiui pavyko pagal kultūros projektą gauti Europos Sąjungos lėšų ir jas puikiai įsisavinti.