J.E. ambasadoriai, gerbiami LR Seimo ir diplomatinio korpuso nariai, mieli svečiai iš Lietuvos, užsienio valstybių, garbūs Lietuvos bajorai,
Lygiai prieš metus visoje šalyje džiaugsmingai skambėjo mūsų valstybės Nepriklausomybės šimtmečio varpai. Tarsi atitardami „Gloria Lietuvai“, šiandien ir vakar Vilniaus arkikatedroje vėl gaudė varpai – už Karaliaus Mindaugo karūną, už Lietuvos Valstybę, už mus visus: gyvus ir mirusius, bajorus ir ne bajorus, už visus, kurie esame šiame pasaulyje – su savo klaidomis, privalumais ir silpnybėmis, gebėjimais kurti ir galimybėmis dalintis...
Bandau įsiklausyti į tuos ataidinčius šimtmečių varpų dūžius.
Apie ką jie byloja šiandien? Kokią prasmę juose turime išgirsti?..
1919 metais Amerikos lietuvių nulietas Laisvės varpas iš Karo muziejaus Kaune nepaliaujamai skamba: „Tas laisvės nevertas, kas negina jos...“
Perlojos bažnyčia aukštais Merkio krantais atsidūsta: „Vytaute Didysai! Gyvas būsi, kol gyvas nors vienas lietuvis!”
112 sekundžių tylos iškalbingai nutraukia Lietuvos Tūkstantmečio varpas Valdovų rūmuose, primindamas popiežiaus pasiuntinį Brunoną, netekusį galvos nuo pagonių, bet taip paleidusį į pasaulį pirmąjį rašytinį žodį – „Litua“ Kvedlinburgo analuose.
Skaityti daugiau: Perlio Vaisietos inauguracinė kalba, 2019-07-07