Plačiai pripažinta talentinga dailininkė, LBKS Vilniaus krašto narė, herbo Ostoja bajorė Emilija Gaspariūnaitė-Taločkienė asmenine iniciatyva, Panevėžio miesto šventės metu, oficialiai savo gimtajam miestui įteikė dovaną – net 150 savo kūrinių. Prieš tai solidžios kolekcijos „Mano Lietuva“ darbai buvo eksponuojami Lietuvos ir užsienio šalių parodų salėse.
Didžiąją kolekcijos dalį sudaro akvarelės ir tapybos darbai, už kuriuos tapytoja pelnė ne vieną reikšmingą apdovanojimą, tarp kurių – Dr. Genovaitės Kazokienės ir Australijos lietuvių bendruomenės vaizduojamojo meno fondo premija, skirta „Už geriausią kūrinį lietuviška tematika“ (2005 m.), Čikagos (JAV) M. K. Čiurlionio galerijos įsteigta pirmoji Teofilio Petraičio premija, skirta „Už Lietuvos istorinių temų vaizdavimą tapyboje ir akvarelėje“ (2009 m.).
Emilija Taločkienė – aukštaitė, gimė ir mokėsi Paįstryje (Panevėžio r.), baigė Valstybinį dailės institutą (dabar – Vilniaus dailės akademija), kurį laiką dirbo Panevėžyje, vėliau persikraustė į Vilnių. Intensyvus kūrybinis gyvenimas, lankymasis svečiuose kraštuose (pabuvojo 37-iose šalyse, įvairiuose pasaulio kampeliuose) nenuslopino, o atvirkščiai, sustiprino meilę gimtajam miestui. 2004 m. ji Panevėžiui dovanojo savo pirmąją kolekciją – Panevėžio laikotarpio kūrybą, 2011-aisiais – antrąją, kurią sudarė grafikos ir akvarelės darbai, ir šiais metais – jau trečiąją.
Pasak menotyrininkų, unikaliu kūrybiniu braižu pasižyminčios menininkės darbams būdingas gyvybingumas ir gaivumas, jos akvarelių ir tapybos drobių išskirtinė savybė – virpančių plonų vertikalių linijų tinklas, tarsi išryškinantis, bet tuo pačiu ir apgaubiantis tapomus objektus paslaptinga romantikos skraiste.
Paklausus, kodėl kyla noras dovanoti savo darbus, o ne, pavyzdžiui, pelningai juos parduoti, dailininkė nedvejodama atsakė, kad jai rūpi Lietuva, jos žmonių dvasinė savijauta. Ir netikėtai pridūrė, kad ją įkvepia kraštiečio, vieno pirmųjų profesionalaus Lietuvos skulptoriaus Juozo Zikaro pavyzdys. Jo garsiąją skulptūrą „Laisvę“, pastatytą Kaune ir Prezidentūroje, mato visas pasaulis – žmogui reikia tiek nedaug, svarbiausia, kad jis galėtų kurti ir laisva valia pasirinkti, kaip, kokiais būdais, savo kūrybą skleisti.
Šių metų pabaigoje pasirodys dailininkės Emilijos Taločkienės kūrybos albumas „Tapybos audinių poetika“, kurį leidžia Lietuvos kultūros tyrimų institutas.
Nuotraukose:
1_Dailininkė Emilija Gaspariūnaitė-Taločkienė Bistrampolio dvare (prie Panevėžio) dailininkų plenere
2_ „Tarp dangaus ir žemės“, tapybos kūrinys, 2020 m.
3_ „Geltona. Žalia. Raudona“, akvarelė, 2004 m.
Asmeninio archyvo nuotr.
Nijolė Jačėnienė, h. Raktas
LBKS vado pavaduotoja, VKBS atstovė komunikacijai