2023 m. spalio 27 d., penktadienį, 16.30 val. Lietuvos mokslų akademijos Mažojoje konferencijų salėje (Gedimino pr. 3, Vilnius) vyks Lietuvos mokslų akademijos užsienio nario prof. Pietro Umberto Dini knygos „Aliletoescur. Prie baltų kalbotyros ištakų: teorijos ir jų kalbinė aplinka XVI amžiuje“ sutiktuvės.
Spalio 19 d., ketvirtadienį, 19 val. Trakų Vokės dvaro sodyboje
Koncertas nemokamas
Tono humanos – taip XVII amžiuje vadintos ispanų pasaulietinės dainos, dažniausiai strofinės formos. Tonos humanos skambėjo tiek muzikiniuose teatro pastatymuose – zarzuelose, tiek dvarų kamerinėje muzikoje. Ispaniškas barokas žavi tik jam būdingomis ritminėmis savybėmis – tai dažnai kintantis metras, charakteringos sinkopės ir ryškiai išreikštas šokio pradas. Ispaniškame baroke taip pat dažniau nei kitur girdime įvairius chromatizmus, kurie, greičiausiai, atspindi arabiškos kultūros įtaką šiai šaliai.
Programoje skambės svarbiausių XVII a. Ispanijos kompozitorių Juan Hidalgo, Jose Marin, Sebastian Duron, Matteo Romero, Juan Aranes, Francisco Berxes ir nežinomų autorių kūriniai.
Šį rudenį Vavelio karališkojoje pilyje atidaryta paroda „Aukso amžiaus vaizdinys“, kurioje eksponuojama per 400 vertybių, į Krokuvą atvežtų iš viso pasaulio. Muziejininkai ją vadina „ypatingu muziejiniu įvykiu visame Vidurio Europos regione“.
Renesanso epochai, meno ir kultūros suklestėjimui Lenkijoje ir Lietuvoje skirtoje parodoje pasakojama apie paskutinių Jogailaičių – Žygimanto Senojo (1467–1548) ir Žygimanto Augusto (1544/1548–1572) – valdymą, gyvenimą ir paveldą Lenkijos Karalystėje bei Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje. Taigi pristatomas Lenkijos ir Lietuvos klestėjimo laikotarpis, „aukso amžius“, kai Jogailaičių valdomos valstybės buvo svarbus europinis kultūros bei meno centras ir diktavo madas visame regione, praneša Valdovų rūmų muziejus.
Jau šį sekmadienį, spalio 8 d., 18 val. Vilniaus centrą papuoš nauja neofreska „Nezlamna / Nepalaužiama“, dedikuota Ukrainos žmonių stiprybei ir nepalaužiamai dvasiai įamžinti. Naujoji kelių šimtų kvadratinių metrų neofreska atsiras gerai matomoje vietoje, iškilusioje virš Neries upės, – ant A. Juozapavičiaus g. 9 esančio pastato, kurio sieną meno kūriniui dovanoja Turto bankas.
Neofreska „Nezlamna“ – jungtinis Lietuvos, Ukrainos ir Estijos kūrėjų projektas, dedikuotas nepalaužiamam Ukrainos žmonių ryžtui ginti savo Laisvę, bendruomenes ir tautas telkiančio nematerialaus kultūros paveldo svarbai.
Ramia širdimi ir didžiuodamiesi mūsų sąjungos nariais galime patvirtinti, kad Lietuvos bajorų karališkosios sąjungos iniciatyva Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmuose savo jėgomis pastatyti bronzinę kunigaikščio Gedimino skulptūrą bus įgyvendinta – mes paliksime ryškų ženklą Vilniaus 700 metų jubiliejaus minėjimo ir šiandieninės bajorijos istorijoje.
