Heraldika - lot. heroldus - herbų sudarymas, aiškinimas, tyrimas. Herbas (vokiškai "Erbe" - palikimas) - valstybės, miesto, luomo, giminės skiriamasis ženklas, vaizduojamas vėliavose, monetose, antspauduose ir kt. Tai tarptautinė simbolių kalba, tautos kultūros dalis, reprezentuojanti valstybę, miestą, asmenį. Pagrindinės herbo dalys, skydas ir šalmas, yra nekeičiami. Skydas - visų herbų pagrindas, jo forma keitėsi pagal laiką. Šalmas turėjo tokią pat reikšmę kaip ir skydas, tai antroji pagrindinė herbo dalis. Herbą gali puošti įvairios figūros: heroldinės, kurias sukūrė herbų kūrėjai ir neheroldinės.
Lietuvos herbuose daugiausia paplitusios neheroldinės figūros: paukščiai, žvėrys, augalai arba karių reikmenys. Lietuviški herbai skiriasi nuo kitų tautų herbų, jie daugiau dvasinio, nei kariško pobūdžio. Visos kitos herbų dalys priklauso prie antrinės heraldikos dalykų ir jas galima keisti.
Spalvinė gama irgi turi savo reikalavimus: būdingos klasikinės spalvos ir dviejų rūšių metalas, auksas ir sidabras. Didelę reikšmę herbuose vaidina spalvos:
Kviečiame visus neabejingus mūsų Tėvynės istorijos ir kultūros paveldo puoselėjimui paremti sąjungą ir skirti jos vykdomai veiklai 1,2 proc. nuo savo sumokėto pajamų mokesčio sumos.
LUMINOR Bank AS Lietuvos skyrius Luminor|DNB
A.s. LT374010051004930240 / SWIFT: AGBLLT2X
Parama SMS žinute (50%)
22 metai, - sukurta 2000 m. gruodžio mėn. - istorija
Turime
4402 narius iš 669 giminių
2023 m. registras pasipildė naujomis Daniusevičių (h. Kojen), Mižutavičių (h. Mešaniec (Mięszaniec), Čechavičių (h. Ostoja), Krikštanavičių (h. Šeliga (Szeliga).
© Visos teisės saugomos. 2019-2023 m. Lietuvos bajorų karališkoji sąjunga.
Buveinės adresas - Konstitucijos pr. 14, Vilnius, kodas - 305181447 / el. paštas, tel. +370 612 60 111
Legitimacijos klausimais rašyti Legitimacijų tarybos pirmininkui Linijui Baškiui
Narystės mokesčių mokėjimas