Lapkričio 25 d. Vilniaus krašto bajorai dalyvavo ekskursijoje po LRT. Ją vedė, kaip vėliau paaiškėjo, humanitaras, fotografas Paulius. Planuotas pusantros valandos laikas išsitęsė iki beveik trijų valandų, nes gidas kantriai atsakinėjo į bajorų klausimus, kurių netrūko. Pirmas sustojimas buvo prie LRT pastatų maketo. Vėliau dairėmės po garso įrašų, televizijos Pirmąją (istorinę), Trečiąją, Didžiąją studijas; sveikinomės su joje jau šiuo metu filmuojamos Naujametinės programos dalyviais, operatoriais ir prodiuseriais. Ilgais koridoriais priėjome 1991 m. sausio 13-osios įvykius menantį senojo Radijo pastato įėjimą, matėme autentiškas kulkų išvarpytas sienas, išgirdome tą naktį budėjusių diktorių balsus. Pažintinę ekskursiją po LRT organizavo LBKS vado pavaduotoja, VKBS Tarybos narė Nijolė Jačėnienė.
Vilniaus krašto bajorai Naujienų tarnybos transliavimo aparatinėje
Gidas Paulius kantriai atsakinėjo į ekskursijos dalyvių klausimus, kurių netrūko
Bendra VKBS narių nuotrauka Antrojoje, Naujienų tarnybos, studijoje
Vidmanto Kažukausko nuotr.
Šalia Pirmosios (istorinės) studijos eksponuojamas joje dirbusių LRT darbuotojų nuotraukų koliažas
Nijolės Jačėnienės nuotr.
Lapkričio 12 d. LBKS Garbės narys, karo istorikas prof. dr. Valdas Rakutis pakvietė į paskaitą „Lietuvių Vilnius. Ženklai ir simboliai“. Simboliška jau vien tai, kad Vilniaus krašto bajorai kalbėtis šia tema susirinko į Vilniaus įgulos karininkų ramovę, Vėliavų salę, papuoštą herbinėmis LBKS vėliavomis. Gerbiamas profesorius minėjo istorinius įvykius ir asmenybes, savo darbais ir veikla nusipelniusius Vilniui, kuriems skiriama per mažai dėmesio ir kuriuos galima, netgi privalu, įamžinti. Pavyzdžiui, mažai kas žino, kad Vilniaus vaivada (dab. meras) buvo antras žmogus po valdovo, t. y. aukščiausias valstybinės valdžios pareigūnas, vaivadijos valdytojas. Yra išlikusios istorinės žinios apie Vilnių nuo XV a. valdžiusius vaivadas Mykolą Kęsgailą, Mikalojų Radvilą, Mikalojų Radvilą Juodąjį, Mikalojų Radvilą Rudajį, Mikalojų Radvilą Našlaitėlį, Mykolą Kazimierą Pacą ir kitus, tačiau šiuo metu sostinėje įamžintų jų valdymo ženklų nematyti. Lietuvoje istorijos mokslas gerokai pasistūmėjo įvairių laikmečių tyrimų srityse, yra rengiamos konferencijos, seminarai, kurių medžiaga, visų nuomone, galėtų pasitarnauti ir Vilniaus krašto bajorų sąjungos, ir Lietuvos bajorų karališkosios sąjungos veiklai, susijusiai su istorijos paveldo išsaugojimu ir įamžinimu.
Renginio afiša
LBKS Garbės narys, karo istorikas prof. dr. Valdas Rakutis pasakoja apie svarbius Lietuvai ir Vilniui istorinius įvykius
Elonos Varanauskienės nuotr.
Lapkričio 8 d. Vilniaus krašto bajorai dalyvavo ekskursijoje „Barbora Radvilaitė – karalienė penkiems mėnesiams“. Susirinkusiųjų vaizduotėje Vilnius virto gyvu istorijos teatru – gidės pasakojimasapie karalienę Barborą ir aplankytos su ja siejamos miesto vietos perkėlė į XVI a. Vilnių, į Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikus. Gimusi įtakingoje didikų Radvilų šeimoje, Barbora Radvilaitė po vyro Stanislovo Goštauto mirties slapta ištekėjo už Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Žygimanto Augusto. Vedyboms nepritarė karaliaus motina Bona Sforza, vis tik 1548 m. Barbora Radvilaitė tapo Lietuvos didžiąja kunigaikštiene, o 1550 m. gruodžio 7 d. Krokuvoje buvo vainikuota Lenkijos karaliene. Tačiau tuo metu ėmė reikštis pirmieji jos ligos požymiai, ir praėjus vos keliems mėnesiams po karūnavimo Barbora Radvilaitė mirė. Žygimantas Augustas įvykdė žmonos paskutinį norą palaidoti ją Lietuvoje. Jos kūną atlydėjo į Vilnių, palaidojo Katedros koplyčioje. Apie Barboros ir Žygimanto Augusto meilę iki šiol sklinda legendos, ji tebesuteikia peno daugybei meno kūrinių. Ekskursija, prasidėjusi prie Neries, ties Mindaugo tiltu, baigėsi prie Šv. Onos ir Šv. Barboros bažnyčios archeologinių pamatų. Vietoje, kur, pasak vienos iš legendų, turėjo stovėti šventovė, skirta karalienės Barboros globėjai. Ekskursiją organizavo VKBS narė Nijolė Šmitaitė.
Barbora Radvilaitė. Fr. Greniero litografija pagal XVI a. vidurio nežinomo dailininko paveikslą, iš J. K. Vilčinsko „Vilniaus albumo“, vle.lt
Susirinkusiųjų vaizduotėje Vilnius virto gyvu istorijos teatru – renesansinių Senojo arsenalo rūmų, kuriuos Lietuvos Lenkijos karaliai Žygimantas Senasis ir Žygimantas Augustas XVI a. viduryje pastatė ant gotikinių gynybinių Žemutinės pilies mūrų, kieme
Vilniaus krašto bajorai Gedimino kalno papėdėje klauso pasakojimų apie Renesanso laikų Lietuvos didikų gyvenimą
Ekskursijos dalyviai Katedroje, šalia kriptos, kur buvo palaidota karalienė Barbora Radvilaitė
Nijolės Šmitaitės nuotr.
Lapkričio 4 d. Adomo Mickevičiaus bibliotekos Didžiojoje salėje aviatorius, žurnalistas, Vilniaus krašto herbo Svienčicas (Swienczys) bajoras Edmundas Ganusauskas pakvietė į paskaitą ANBO-I šimtmetis. Ar pažįstame aviakonstruktorių, generolą Antaną Gustaitį?“, skirtą reikšmingai progai – lėktuvo ANBO, vieno iš žymiausių Lietuvos aviacijos pasididžiavimų, sukūrimo šimtmečiui ir Lietuvos aviacijos kūrėjų metams. 2025-uosius, siekdamas pagerbti Lietuvos aviacijos istoriją, įamžinti talentingus šalies inžinierius ir pilotus, kurie prisidėjo prie aviacijos raidos, LR Seimas paskelbė lėktuvo ANBO sukūrimo ir Lietuvos aviacijos kūrėjų metais. 1925 m. liepos 14 d. Lietuvos karo aviacijos vadas, brigados generolas, aviakonstruktorius, lėktuvų ANBO projektų autorius Antanas Gustaitis sukonstravo pirmąjį vienvietį sportinį lėktuvą ANBO-I, vėliau ANBO buvo plačiai naudojami. Reikšmingiausias to meto įvykis Lietuvos karo aviacijoje – lėktuvo ANBO-IV eskadrilės skrydis aplink Europą 1934 m., ji aplankė net dvylikos Europos valstybių sostines. Renginyje Edmundas Ganusauskas išsamiai pristatė Lietuvos aviacijos pirmtakus ir ryškų pėdsaką aviacijos istorijoje palikusią Antano Gustaičio asmenybę, jo kurtus lėktuvus ANBO, pasiekimus ir nuopelnus Lietuvai.
Renginio afiša
Aviatorius, žurnalistas, Vilniaus krašto herbo Svienčicas (Swienczys) bajoras Edmundas Ganusauskas pasakoja apie Lietuvos karo aviaciją
Susirinkusieji ekrane matė išlikusias unikalias prieškario Lietuvos lėktuvų ir karo lakūnų nuotraukas
Mindaugo Masaičio (Adomo Mickevičiaus biblioteka) nuotr.
Karo lakūnas, brigados generolas, aviakonstruktorius, Lietuvos karo aviacijos viršininkas Antanas Gustaitis (1898–1941), plienosparnai.lt
Lapkričio 1 d. Vilniaus krašto bajorai Antakalnio kapinėse aplankė ir uždegė žvakes ant 1863 m. sukilimo dalyvių, LBKS signatarų, šviesios atminties LBKS vadės Undinės Nasvytytės, savo artimųjų ir kitų kapų.
Vilniaus krašto bajorai Antakalnio kapinėse
Tauro Budzio, Vitalijos Sakalauskienės nuotr.
Liepos 18–20 d. VKBS Tarybos narės Vitalija Sakalauskienė, Irena Didžiulienė inicijavo bajorų šeimų susibūrimą, kuris galėtų tapti pavyzdžiu ir kitiems Vilniaus krašto bajorams. Šešios Vilniaus krašto bajorų šeimos su vaikais, tėveliais ir seneliais dalyvavo poilsinėje-pažintinėje kelionėje po Suvalkiją. Kapčiamiestyje aplankė grafaitės Emilijos Pliaterytės žūties vietą, kapą, jos vardo muziejų. Vėliau vaizdingoje sodyboje prie Baltosios Ančios smagiai ir turiningai pramogavo – žaidė lauko žaidimus, maudėsi ežere ir rengėsi žygiui baidarėmis. Visi, susėdę net į dešimt baidarių, plaukė kairiuoju Nemuno intaku – Baltąja Ančia. Anūkai, tėvai ir seneliai gerokai paplušėjo, „vairuodami“ vingrioje upėje. Joje teka stipri srovė, yra daugybė slenksčių ir natūralių gamtos kliūčių. Kelionę organizavo ir jai vadovavo Aurelija ir Vladas Galkauskai.
Vilniaus krašto bajorų Didžiulių, Sakalauskų, Galkauskų, Janilionių ir Stašių šeimos poilsinėje-pažintinėje kelionėje po Suvalkiją
Zenono Didžiulio nuotr.
Liepos 11–13 d. Vilniaus krašto bajorai dalyvavo tradicinėje proginėje kelionėje į Lenkiją, į Žalgirio mūšio 615-ųjų metinių minėjimą. Ten vyko trisdešimties LBKS narių grupė, vadovaujama LBKS vado Perlio Vaisietos. Su bajorais keliavo Lietuvos Respublikos Seimo narys, LBKS Garbės narys, karo istorikas prof. Valdas Rakutis, praturtinęs kelionę turiningais pasakojimais ir įžvalgomis apie Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikus ir šių dienų aktualijas. Minėjime dalyvavo Lietuvos Respublikos ambasadorius Lenkijoje Valdemaras Sarapinas, Lietuvos Krašto apsaugos savanorių pajėgų vadas plk. Darius Vaicikauskas, Lietuvos kariuomenės ir ambasados atstovai, LBKS delegacija, Lietuvos šaulių sąjungos nariai, Lietuvos skautų atstovai. Bajorai, Lenkijos ir Lietuvos oficialūs pareigūnai, pagerbdami istorinio mūšio dalyvių atminimą, padėjo vainikus prie pagrindinio Žalgirio mūšio monumento ir paminklinio akmens su lietuvišku Vyčiu. Pasibaigus iškilmėms, visi susirinkusieji turėjo galimybę stebėti jau dvidešimt septintąją Žalgirio mūšio inscenizaciją, kasmet sutraukiančią apie penkiasdešimt tūkstančių žiūrovų ir daugiau kaip tūkstantį du šimtus istorinių rekonstrukcijų dalyvių. Kelionę organizavo LBKS vado pavaduotoja, VKBS Tarybos narė, senatorė Irena Didžiulienė.
Vilniaus krašto bajorai Lenkijoje, Žalgirio mūšio 615-ųjų metinių minėjime
Vidmanto Kažukausko nuotr.
Liepos 5 d. Lietuvos Valstybės ir Karaliaus Mindaugo karūnavimo dienos išvakarėse Lietuvos bajorų karališkoji sąjunga (LBKS) tradiciškai surengė iškilmingą Bajorystės pripažinimo aktų (BPA) įteikimo ceremoniją naujai legitimuotiems bajorams. Šiais metais bajorystė patvirtinta net šimtui devyniolikai naujų LBKS narių, keturiasdešimt iš jų – Vilniaus krašto. Šventė prasidėjo Vilniaus Šv. Ignoto bažnyčioje, kur Šv. mišias už visos Lietuvos bajorus ir valstybę aukojo Lietuvos kariuomenės vyriausiasis kapelionas, plk. ltn. mgr. Remigijus Monstvilas. Šv. mišių metu iškilmingai pašventinta nauja LBKS žygio vėliava ir bajorų giminių herbinės vėliavos.Vėliau iškilmės persikėlė į Vilniaus rotušę, kur skambėjo bajorės aktorės Ginvilės Vaisietaitės skaitoma poezija ir bajorės vargonininkės Živilės Survilaitės atliekami kūriniai. Susirinkusius svečius pasveikino LBKS Garbės vadas Kęstutis Ignatavičius, žodį tarė LBKS vadas Perlis Vaisieta. Sugiedojus Lietuvos Respublikos ir LBKS himnus, naujai legitimuoti bajorai iškilmingai prisiekė. Po priesaikos kiekvienas buvo pagerbtas LBKS vado kalaviju ir apdovanotas Bajorystės pripažinimo aktu.
Adomas Kirdeikis su pašventinta giminės herbine vėliava ir Aidas Baškys su LBKS žygio vėliava eisenos priešakyje iš Šv. Ignoto bažnyčios veda bajorus į Vilniaus rotušę, kur bus teikiami Bajorystės pripažinimo aktai
Naujai legitimuojami bajorai rengiasi iškilmingai priesaikai
Martyno Ambrazo nuotr.
Birželio 14 d. Vilniaus krašto bajorai dalyvavo Lietuvos bajorų karališkosios sąjungos Panemunės pilyje vykusiame Seime, į kurį susirinko delegatai iš visų kraštų. Dalyvius sveikino LBKS vadas Perlis Vaisieta, Senato maršalka Stasys Knystautas, VDA Panemunės pilies direktorius Marius Daraškevičius. Seime buvo pristatytos praėjusių metų Vado ir Senato (LBKS valdymo organų), Legitimacijos tarybos, Garbės teismo ir Revizijos komisijos (priežiūros institucijų) veiklos ataskaitos, aptarti ir numatyti artimiausio laikotarpio Sąjungos projektai bei iniciatyvos. Seimo pertraukos metu dr. M. Daraškevičius pristatė pilyje vykstančias parodas: vieno iš Panemunės pilies savininkų, Antano Anupro Gelgaudo portretą (eksponuojamą iš Šiaulių „Aušros“ muziejaus) ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajorų istorinių kostiumų rekonstrukcijas (iš Vytauto Didžiojo karo muziejaus rinkinių). Po oficialiosios dalies renginio dalyviai rinkosi į pikniką Panemunės pilies Ąžuolyno parke.
Vilniaus krašto bajorų sąjungos delegatai dalyvavo LBKS Seime Panemunės pilyje
Nijolės Jačėnienės nuotr.
LBKS vadas Perlis Vaisieta pristato veiklos ataskaitą
Mariaus Staškevičiaus nuotr.
Birželio 3 d. Lietuvos nacionalinėje M. Mažvydo bibliotekoje įvyko Vilniaus krašto herbo Laivas (Korabl) bajorės žurnalistės Ramunės Sakalauskaitės knygos „Įžadas: kovoti, mylėti, gailėti. Jadvygos Bieliauskienės gyvenimas“ pristatymas plačiajai visuomenei. Knygoje pasakojama moters, pagreitinusios Šaltojo karo pabaigą, istorija. Priesaiką tarnauti Lietuvai J. Bieliauskienė, dar būdama Palangos gimnazistė, davė 1948 m. vasario 16 d. Už paramą partizanams ir antisovietinių atsišaukimų platinimą nuteista 25 metams kalėjimo Intoje. J. Bieliauskienė, aktyvi žmogaus teisių gynėja ir visuomenininkė, savo veiklą tęsė nepriklausomybę atkūrusioje Lietuvoje: prisidėjo prie Krikščionių demokratų partijos ir Ateitininkų organizacijos atkūrimo, globojo Sausio 13-osios žudynių aukas. Prasmingas J. Bieliauskienės (1929–2009) gyvenimas įkvepia, o jos laikysena – kovoti ir nepasiduoti – itin aktuali šiandien, kai kraugeriška imperinės Rusijos prigimtis kelia grėsmę mažoms tautoms, Europai ir pasauliui.
Ramunės Sakalauskaitės knygos „Įžadas: kovoti, mylėti, gailėti. Jadvygos Bieliauskienės gyvenimas“ viršelis
Gegužės 17 d. įvyko paminklinio akmens „Už išsaugotą paslaptį“ iškilmingas atidengimas, kurio sukūrimą inicijavo VKBS vadės patarėjas, Vilniaus krašto bajorų sąjungos Tarybos narys architektas Tauras Budzys, įgyvendinęs jį drauge su skulptoriumi Jonu Gencevičiumi. Paminklo pastatymui lėšas aukojo VKBS nariai. T. Budzys sakė, kad paminklas skirtas ne vien partizaninio judėjimo dalyviui, bet ir paprastiems Činčikų kaimo žmonėms: „Kaimo, kuriame trisdešimt ketverius sovietinės okupacijos metus slapstėsi partizanas, ir niekas jo neišdavė. Kaimas be Judo. Činčikų kaimas nėra didelis, o apie besislapstantį partizaną žinojo visi – nuo mažo iki seno. Ir lygiai taip pat visi žinojo, kaip elgtis tokioje situacijoje. Vilniaus krašto bajorų sąjungos Taryba nusprendė, kad Činčikų kaimo žmonės už savo žygdarbį, kuris tęsėsi ilgiau kaip trisdešimt ketverius metus, tikrai yra verti paminklo. Ko gero, tai pirmas toks paminklas Lietuvoje – o gal ir ne tik.“
Paminklinis akmuo „Už išsaugotą paslaptį“ Činčikų kaimo žmonėms, pastatytas už paaukotas Vilniaus krašto bajorų lėšas
Vilniaus krašto bajorų sąjungos nariai prie atidengto paminklo
Vidmanto Kažukausko nuotr.
Balandžio 12 d. Vilniaus krašto bajorai dalyvavo kelionėje per istorijos ir likimo vingius – ekskursijoje „Seserys Jogailaitės – taip nori likimas“, kurią organizavo VKBS narė Nijolė Šmitaitė. Kilmingų seserų gyvenimai buvo kupini politinių intrigų, dinastinių santuokų ir moteriškos stiprybės. Ekskursijos po Bernardinų sodą ir Vilniaus universiteto erdves metu gidė pasakojo apie keturių Bonos Sforcos dukterų – Izabelės, Sofijos, Onos ir Kotrynos gyvenimus, kada ir kodėl jos pirmą kartą atvyko į Vilnių, kaip princesės gyveno svetur po santuokų, atskleidė jų santuokų istorinę reikšmę ne tik Lietuvai, bet ir visai Europai.
Ekskursijos „Seserys Jogailaitės – taip nori likimas“ afiša
Balandžio 10 d. kunigaikščio Mykolo Oginskio rūmuose įsikūrusiame Žemaičių dailės muziejuje Plungėje atidaryta Vilniaus krašto herbo Vanagas (Jastrzębiec) bajoro Vaidoto Žuko dviguba paroda „Neprisitaikėlio menas. Vaidotas Žukas: kūrėjas ir kolekcininkas“. Šešiose I aukšto rūmų salėse rodomi V. Žuko autoriniai dailės darbai – iš ankstyvojo periodo, 1975–1980 metų (iš ciklo „Pikti vaikai“, „XX a. Švč. Trejybė“, „Sužeistas kareivis“) ir naujausio periodo – 2017–2024 metų tapyba („Popiežiaus rūmai Avinjone“, „Dvi tamsiaodės su vaiku“, stovinčių merginų ir gulinčių berniukų ciklai), koliažai, keramika. II rūmų aukšte – sovietmečiu V. Žuko surinkta ir restauruota žemaitiško sakralinio meno kolekcija, kurios dalis saugoma „Alkos“ muziejuje Telšiuose ir Žemaičių vyskupystės muziejuje Varniuose. Dauguma kolekcijos eksponatų atvežti iš autoriaus privataus rinkinio Vilniuje. Paroda veikė iki rugpjūčio 10 d.
Parodos plakatas
Kovo 30 d. Vilniaus krašto bajorai apsilankė Vilniaus Rasų kapinėse – 175-ųjų gimimo metinių proga pagerbė visuomenės veikėją, verslininką, bankininką, filantropą, daugelio sakralinių ir kitos paskirties pastatų statybos Lietuvoje iniciatorių bei fundatorių Juozapą Montvilą (1850–1911). Jis įsteigė daugiau nei dvi dešimtis labdaros, globos, kitų visuomeninių organizacijų vaikams bei neturtingiesiems šelpti, 1888 m. priklausė Vilniaus Labdaros draugijos vadovybei, su broliu Stanislovu įkūrė „Brolių Montvilų fondą“ visuomeninėms ir labdaros organizacijoms remti.
VKBS iždininkė, LBKS senatorė Gražina Sakalauskienė, VKBS vadė Elona Varanauskienė, LBKS narė Rima Vaisietienė, LBKS vadas Perlis Vaisieta Vilniaus Rasų kapinėse prie Juozapo Montvilos paminklo pagerbė jo labdaringą veiklą
Elonos Varanauskienės nuotr.
Kovo 25 d. Lietuvos mokslų akademijos Mažojoje konferencijų salėje vyko Lietuvos kultūros tyrimų instituto leidžiamos „Unio Pictorum“ serijos šeštojo kūrybos albumo „Emilija Gaspariūnaitė-Taločkienė. Tapybos audinio poetika“ sutiktuvės. Renginį vedė „Unio Pictorum“ serijos, skirtos iškiliems Lietuvos dailės meistrams, redaktorius akad. prof. habil. dr. Antanas Andrijauskas. Dalyvavo autorė, Vilniaus krašto herbo Ostoja bajorė dailininkė Emilija Gaspariūnaitė-Taločkienė, knygos sudarytoja dr. Žilvinė Gaižutytė-Filipavičienė, Lietuvos dailininkų sąjungos pirmininkė prof. Eglė Ganda Bagdonienė, Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos direktorė Greta Kėvelaitienė, Panevėžio miesto savivaldybės tarybos narė Elvyra Pažemeckaitė, menotyrininkės Inga Laužonytė ir Alma Laužonytė, dainų autorius ir atlikėjas Vygantas Kazlauskas, Šv. Kazimiero ordino, Vilniaus krašto bajorų sąjungos atstovai.
„UnioPictorum“ serijos kūrybos albumo „Emilija Gaspariūnaitė-Taločkienė. Tapybos audinio poetika“ viršelis
Emilija Gaspariūnaitės-Taločkienės albumo pristatymo renginį veda akademikas Antanas Andrijauskas
Autorę sveikina LBKS senatorės – VKBS vadė Elona Varanauskienė ir VKBS Tarybos narė Gražina Sakalauskienė
Leidinį sklaido senos pažįstamos – Šv. Kazimiero ordino narė Sofija Jonaitytė ir LBKS vado pavaduotoja, VKBS Tarybos narė Nijolė Jačėnienė
Virginijos Valuckienės nuotr., lma.lt
Kovo 15 d. VKBS nariai leidosi į nepaprastą kelionę laiku – ekskursiją po Vilniaus rotušę ir jos rūsius. Pasak ekskursijos organizatorės – VKBS Tarybos narės, herbo Pogonia IV (Pogonia IV) bajorės Enrikos Musteikytės, „ši sostinės vieta, regėjusi tiek iškilmes, tiek negandas, jau seniai žadino visų smalsumą. Pasisekė, nes po klaidžius istorinės praeities labirintus vedžiojo gidė Liuda Matonienė. Vilniaus rotušė, miesto simbolis, mena XV a. pradžią. Tuo metu gotikinio stiliaus dviejų aukštų pastatas su iškilusiu bokštu buvo ne tik valdžios centras, bet ir kultūros židinys. Apžiūrėję skirtingas Rotušės sales, bajorai nusileido į rūsius. Net sunku įsivaizduoti, kad po miesto aikšte driekiasi įspūdingo dydžio požemiai, užimantys apie 1000 kv. metrų. Lankytojams atverta tik nedidelė jų dalis – apie 300 kv. metrų. Eidami siaurais ir žemais rūsio koridoriais, bajorai ne kartą turėjo lenkti galvas. Tai buvotarsi nebylūs pagarbūs nusilenkimai praeičiai – jie lenkėsi prieš čia saugomus prisiminimus, istorijos atodūsius, paslaptis, kurių dalį dar prireiks atskleisti ateities kartoms.“
Vilniaus krašto bajorai leidosi į nepaprastąkelionę laiku – ekskursiją po Vilniaus rotušę ir jos rūsius
Vilniaus rotušė, miesto simbolis, mena XV a. pradžią
Raimondos Svirskienės nuotr.
Vasario 7 d. Vilniaus krašto bajorai Nacionaliniame Kauno dramos teatre žiūrėjo dramaturgės Daivos Čepauskaitės spektaklį „Kai mes būsim jauni“. Jame vaidmenis sukūrusioms aktorėms Vilijai Grigaitytei, Inesai Paliulytei, Liucijai Rukšnaitytei ir Jūratei Onaitytei 2024 m. įteiktas aukščiausias Lietuvos teatro apdovanojimas „Auksinis scenos kryžius“. Pasak įvairių žanrų premjerinių spektaklių lankymą organizuojančios VKBS Tarybos narės Irenos Didžiulienės, „bajorai mėgsta lankytis teatruose, ypač Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre. Tokiu būdu jie susipažįsta su geriausiais ir naujausiais pastatymais. Kiekvieną muzikinį spektaklį pamato apie penkiasdešimties bajorų grupė.“ Šiais metais bajorai dar galės pamatyti Franco Leharo operetę „Linksmoji našlė“ Kauno valstybiniame muzikiniame teatre (balandžio 17 d.), Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre – Volfgango Amadėjaus Mocarto operą „Don Žuanas“ (kovo 14 d.), šiuolaikinį Lui Žozefo Ferdinando Heroldo baletą „Tuščias atsargumas“ (gegužės 23 d.), Amilkarės Ponkjelio operą „Lietuviai“ (rugsėjo 12 d.), Bogdano Pavlovskio baletą vaikams „Snieguolė ir septyni nykšukai“ (rugsėjo 14 d.), Leo Delibo baletą „Kopelija“ (gruodžio 7 d.) ir naujametinę Džuzepės Verdžio operą „Traviata“ (gruodžio 30 d.).
Nacionalinio Kauno dramos teatro spektaklio „Kai mes būsim jauni“ afiša
Sausio 19 d. Vilniuje, Gedimino kalno papėdėje įvyko iškilmingas 1863–1864 m. sukilimo prieš Rusijos okupacinę valdžią minėjimo renginys „Pakilę laisvei: 1863–1864 metų sukilimas ir mes“. Šio renginio metu buvo akcentuojama 1863–1864 m. sukilimo reikšmė Lietuvai ir jos žmonėms, dalyviai klausėsi istorinių pranešimų, išvydo meninę programą, pagerbė sukilėlius, kovojusius už Lietuvos laisvę, prisiminė šio įvykio svarbą, puoselėjant pilietiškumą. Renginį organizavo Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija, bendradarbiaudama su Krašto apsaugos ir Kultūros ministerijomis bei Lietuvos nacionaliniu muziejumi. Minėjime dalyvavo ne tik svarbūs šalies pareigūnai, valstybinių organizacijų nariai su savo miesto vėliavomis, bet ir kilminguosius vienijančių organizacijų atstovai su savo kraštų vėliavomis, tarp kurių garbingai plevėsavo ir Lietuvos bajorų giminių herbinės vėliavos. Už aktyvų dalyvavimą valstybės organizuojamuose renginiuose, taip pat pagerbiant 1863–1864 m. sukilimo dalyvius, LBKS apdovanota Lietuvos Respublikos Prezidentūros padėkos raštu.
Iškilmingą 1863–1864 m. sukilimo prieš Rusijos okupacinę valdžią minėjimą organizavo Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija, bendradarbiaudama su Krašto apsaugos ir Kultūros ministerijomis bei Lietuvos nacionaliniu muziejumi
Elonos Varanauskienės nuotr.
LR Prezidentas Gitanas Nausėda, VKBS vadė Elona Varanauskienė, LBKKS senatorė Edita Dargevičiūtė
Editos Dargevičiūtės nuotr.
Sausio 11 d. Vilniaus krašto bajorų sąjunga (VKBS) tradiciškai pakvietė visų kraštų bajorus susitikti Naujametiniame pokylyje. Vilniaus rotušėje buvo švenčiami ne tik Naujieji metai, bet ir minimas LBKS 30-metis. Vakarą vedė aktorė Virginija Kochanskytė. Iškilmingoje aplinkoje buvo pagerbti išėję Anapilin VKBS nariai, kurių nuotraukas susirinkusieji matė didžiuliame ekrane. Jubiliejiniai sveikinimai buvo skirti nusipelniusiems ir aktyviems krašto bajorams. Sveikinimo žodžius tarė VKBS vadė ElonaVaranauskienė ir svečiai: LBKS vadas Perlis Vaisieta, LBKS Garbės narys prof. Valdas Rakutis, atvykę į pokylį su poniomis; Šv. Kazimiero ordino didysis magistras Henrikas Armoška-Eismontas; LBKS senatorius, VKBS Tarybos narys, Garbės bajoras, Lietuvos Reformacijos istorijos ir kultūros draugijos vadovas bei Biržų m. Garbės pilietis Donatas Balčiauskas; Lietuvos dailininkų sąjungos ir Šv. Kazimiero ordino narė Emilija Taločkienė. Iškilmingoje dalyje šoko Vilniaus m. senosios muzikos ir šokio vaikų teatro „Puelli Vilnenses“ (vad. Giedrė Strikulienė), vaikų renesanso šokių „Arcus“ (vad. Daiva Bagdonienė) kolektyvai, pasirodė bajorai Saulius ir Teodoras Lipčiai drauge su Nerijumi Masevičiumi (vokalas), Artūro Noviko vadovaujamas vokalinis ansamblis „Jazz Island“. Vėliau šventinis šurmulys susiliejo su Daumanto Slipkaus (klavišiniai), Juozo Kuraičio (saksofonas) atliekama muzika, pokalbiais prie vaišių ar šokių aikštelėje. Pokylį drauge su Vade organizavo VKBS Tarybos nariai Daina Janilionienė, Violeta Simonavičienė, Rimantas Stukas, Vitalija Sakalauskienė, Vidmantas Kažukauskas, Enrika Musteikytė, Tauras Budzys, Raimonda Svirskienė, Aidas Baškys.
Naujametiniame Vilniaus krašto bajorų pokylyje: VKBS kancleris, LBKS vyr. vėliavininkas prof. Rimantas Stukas, aktorė Virginija Kochanskytė, VKBS vadė Elona Varanauskienė, LBKS vadas Perlis Vaisieta, Aistė Rakutienė, LBKS Garbės narys prof. Valdas Rakutis, Birutė Stankuvienė, Tauragės apskrities bajorų draugijos vadas Antanas Stankus
Koncertuoja tėčio ir sūnaus, Sauliaus ir Teodoro Lipčių, duetas drauge su Nerijumi Masevičiumi (vokalas)
Vidmanto Kažukausko nuotr.
Parengė LBKS vado pavaduotoja, VKBS Tarybos narė Nijolė Jačėnienė, h. Raktas (Jasieńczyk)