Dalinamės kėdainiečių įspūdžiais iš Griunvaldo. Labai malonu ir džiugu matyti, kad fotografuojamasi prie paminklinio akmens, kuris sukurtas ir pastatytas Žalgirio mūšio lauke Lietuvos bajorų karališkosios sąjungos iniciatyva.

Plačiai pripažinta talentinga dailininkė, LBKS Vilniaus krašto narė, herbo Ostoja bajorė Emilija Gaspariūnaitė-Taločkienė asmenine iniciatyva, Panevėžio miesto šventės metu, oficialiai savo gimtajam miestui įteikė dovaną – net 150 savo kūrinių. Prieš tai solidžios kolekcijos „Mano Lietuva“ darbai buvo eksponuojami Lietuvos ir užsienio šalių parodų salėse.

Didžiąją kolekcijos dalį sudaro akvarelės ir tapybos darbai, už kuriuos tapytoja pelnė ne vieną reikšmingą apdovanojimą, tarp kurių – Dr. Genovaitės Kazokienės ir Australijos lietuvių bendruomenės vaizduojamojo meno fondo premija, skirta „Už geriausią kūrinį lietuviška tematika“ (2005 m.), Čikagos (JAV) M. K. Čiurlionio galerijos įsteigta pirmoji Teofilio Petraičio premija, skirta „Už Lietuvos istorinių temų vaizdavimą tapyboje ir akvarelėje“ (2009 m.).

Gediminas Žoromskis

Dienraščio „Draugas“ (JAV) šeštadieninis meno, literatūros, mokslo priedas „Kultūra“, 2025 m. sausio 4 d.

Lietuvos bajorų karališkoji sąjunga (LBKS) šiemet mini atkūrimo 30-ąsias metines. Dabar Sąjungoje – per 4600 legitimuotų Lietuvos bajorų iš daugiau kaip 600 bajoriškų giminių. Ji – tarpukaryje veikusios ir sovietmečiu uždraustos Lietuvos bajorų draugijos, savo veiklą pradėjusios 1928 m. vasario 16 d., tiesioginė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) bajoriškų kultūros vertybių ir tradicijų puoselėtoja.

Istorikė, prof. dr. Jūratė Kiaupienė

Iš knygos „Tarpukario bajorai fotografijose“, sudarytojai Kazys Mackevičius, Rimas Vilavičius, Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2008, p. 15-22

Iš mums šiandieną atrodančių senų nuotraukų žvelgiančius bajorus, gyvenusius Vilniuje ir jo apylinkėse XX a. pirmoje pusėje, nuo bajorų luomo viešpatavimo laikų skiria keli šimtmečiai. Per juos pasikeitė pasaulis, jame atsirado visai kitokia Lietuva ir jos visuomenė, kito ir tebekinta bendrijos, kuri tapatinasi su Lietuva, narių individualusis ir kolektyvinis mentalitetas. Todėl pravartu nors trumpai prisiminti tos bendrijos kitimo ir jos siekių raidą, pasitelkus istorinę atmintį, kuri yra kultūrinis, dvasinis ryšys, susiejantis tautos praeitį su dabartimi. Tauta gyva, kol gyva jos istorinė atmintis, kol yra žmonių, suprantančių joje užkoduotas, tam tikromis simbolinėmis figūromis pavirtusias, bet atpažįstamas vertybines nuostatas, įkūnytas per amžius kurtuose pasakojimuose, dainose, tekstuose, daiktuose, aprangoje. Šiame sudėtingame šimtmečius trukusiame tautos kolektyvinės kūrybos procese Lietuvos bajorija paliko savuosius pėdsakus.